NAUJIENOS

Ką derėtų išmanyti tikram alaus žinovui?
Ką derėtų išmanyti tikram alaus žinovui?

 Dažnas alaus mėgėjas save įvardija ir tikru šio gėrimo žinovu. Tačiau profesionalūs aludariai pataria – kai kurios visuomenėje apie alų sklindančios žinios– paremtos mitais, o ne faktais. Pavyzdžiui, žinome, kad alus gali būti stiprus arba silpnas, šviesus arba tamsus, tačiau ar numanome, kiek iš tikro pasaulyje yra alaus rūšių? Apie taikalbamės su bravoro „Volfas Engelman“ vyriausiuoju aludariu Petru Sadovskiu. 10 faktų tikram alaus žinovui:


• Kiek iš viso pasaulyje yra alaus rūšių? Dešimtys, šimtai ar tūkstantis? P. Sadovskis teigia, kad pasaulyje priskaičiuojama apie 10 000-15 000 skirtingų alaus rūšių. Jos visos pasižymi skirtingomis skonio savybėmis. Vien lietuviškame bravore „Volfas Engelman“ šiuo metu gaminamos 28 alaus rūšys.


• Tam, kad aludariai ir vartotojai nepasiklystų tarp gausybės skirtingų alaus rūšių, jos skirstomos į kategorijas (stilius). Pagal vieną iš populiariausių klasifikacijų šiuo metu išskiriamos 23 pagrindinės alaus kategorijos. Iš viso pasaulyje skirtingų alaus stilių priskaičiuojama daugiau nei 80. Kuomet Lietuvos prekybos centruose galima rasti 10-15 skirtingų kategorijų alaus.


• Tarp Lietuvos vartotojų populiariausia alaus kategorija yra lageris (lager) – tai dažniausiai skaidrus ir lengvas, žemutinės fermentacijos alus. Įdomu tai, kad, tarkime, ilgametes aludarystės tradicijas puoselėjančioje Vokietijoje populiariausiųjų sąrašas daug platesnis. 2010 m. duomenimis, į jį patenka net tokios alaus kategorijos kaip nealkoholinis arba dietinis alus.


• Pagal alui gamybai naudojamas mieles ir taikomą fermentavimo metodą visos alaus rūšys skirstomos į 2 dideles grupes: aukštutinio (pavyzdžiui, kvietinis, „Alt“, „Kölsch“) ir žemutinio (pavyzdžiui, „Pilseno“, „Eksporto“) rūgimo alų. Senovėje alus buvo gaminamas tik taikant aukštutinį rūgimą, kuomet žemutinio rūgimo alus atsirado XV a. pabaigoje, o išpopuliarėjo tik XIX a. antroje pusėje. Dar prieš šimtmetį trys ketvirtadaliai viso pasaulio alaus buvo gaminama aukštutinio rūgimo būdu.


• Alaus skirstymas gali priklausyti nuo šalies, kurioje esate. Lietuvoje alus skirstomas pagal spalvą į šviesųjį, pusšviesį, tamsųjį ir juodąjį. Taip pat pagal stiprumą –į nealkoholinį, labai silpną,silpnąjį,stiprųjį ir labai stiprų, be to, pagal naudojamas medžiagas ir gamybos ypatumus.Kuomet Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje alus skirstomas į kategorijas pagal sausų medžiagų kiekį pradinėje misoje.


• Ar žinojote, kad taurės forma turi didelę įtaką alaus skoniui ir aromatui? Pasak bravoro „Volfas Engelman“ vyriausiojo aludario Petro Sadovskio, įpiltas į skirtingas taures, tas pats alus gali atsiskleisti visiškai kitaip. Taip pat talpa, iš kurios geriamas alus, veikia putą, ir lemia,kaip šiame gėrime juntama angliarūgštė ir alaus aromatas.


• Alaus taurių gamintojai analizuoja kiekvienos skirtingos alaus rūšies skonių struktūrą, išvaizdą, spalvą, kvapą, putos išlaikymo savybes ir pagal tai taurei nustato tam tikrus parametrus. Pavyzdžiui, kvietinį alų rekomenduojama gerti iš viršuje platėjančios taurės, kuomet „pilsen“ alus turi specialią taurę, kuri šiek tiek primena šampano arba balto vyno taurę – jos kraštai negali būti labai atviri, viršuje ji siaurėja. Porteriui skirta ovali taurė ant kojelės, pūsta su siaurėjančia anga (panaši į brendžio taurę), kuomet žemos fermentacijos šviesiajam „export“ alui – viršuje platėjanti taurė arba bokalas.


• Dažnai sakome, kad maloniausia alų ragauti šaltą. Tačiau, pasirodo, skirtingam alui tinka skirtinga temperatūra. „Volfas Engelman“ aludaris P. Sadovskis pataria – kuo lengvesnis alus, tuo žemesnės temperatūros jis turi būti pateikiamas. Tarkime, „pilsnerio“ alui rekomenduojama temperatūra yra+7 ºC, kvietiniam ji siekia +8 ºC.Tamsų alų geriausia gerti+10 ºC, kuomet stiprų ir labai stiprų alų+13-16 ºC temperatūros.


• Taip pat tikram alaus žinovui pridera išmanyti, kad alų į bokalą ar taurę pridera pilti ne bet kaip.Todėl tikras alaus žinovas gali stebėti, ar barmenas alų bare ar restorane pila 45 laipsnių kampu. Tokiu būdu taurės sienele bėgdamas gėrimas suformuoja taisyklingą putą.


• Aludariai žino, kad stabili puta yra alaus kokybės ženklas. Jeigu įpylus alų į bokalą ar taurę, jis neturi putos, vadinasi, arba alaus kokybė nėra tinkama, arba gėrimas buvo įpiltas į nešvarią, blogai išskalautą taurę. Pavyzdžiui, jei taurės plaunamos indaplovėje arba rankomis, naudojant ploviklius, prieš pilant alų į taurę reikėtų papildomai nuskalauti šaltu vandeniu. Šaltas vanduo atvėsina taurę, todėl alaus puta išlieka ilgiau, o pilamas alus neišputoja, nes gėrime esanti angliarūgštė išsiskiria lėčiau.



                     


Ar jums jau yra 18 metų?
Lietuvos aludarių gildija
Atsiprašome,
bet į šią internetinę svetainę gali patekti tik tie asmenys, kurie jau yra sulaukę 18 metų.