Lietuvos aludariai pagerbti socialiai atsakingo verslo titulu
Lietuvos verslo konfederacija | ICC Lietuva jubiliejinį dešimtą kartą organizuojamuose rinkimuose socialiai atsakingo verslo titulu pagerbė didžiuosius Lietuvos aludarius ir juos vienijančią Lietuvos aludarių gildiją, kurie savo iniciatyva ir lėšomis suorganizavo vieną didžiausių verslo savireguliacijos iniciatyvų – socialinės komunikacijos kampaniją „Už jaunimo saviraišką be alkoholio 18+“.
Pernai „18+“ tapo didžiausia apimtimi ir biudžetu verslo inicijuota socialine reklamos kampanija Lietuvoje, kurios ašis – trys TV klipai, spaudos, interneto ir lauko reklama. Kampanijos veidais sutiko būti tenisininkas Ričardas Berankis, krepšininkas Martynas Gecevičius ir didžėjus DJ Mamania. Šie valingi jaunimo autoritetai savo pavyzdžiu parodė, jog originaliu ir įdomiu bendraamžiams galima būti nevartojant alkoholio.
„Daug kam gali keistai atrodyti, kad aludariai kovoja už blaivybę. Bet argi nekeista, kad tie, kurie turėtų kovoti už blaivybę, apsiriboja vien kova prieš aludarius? O jeigu be ironijos – mes nuoširdžiai siekiame, kad jaunimas, ypač nepilnamečiai, nevartotų alkoholio. Todėl šiai kampanijai pasirinkome pačias paveikiausias priemones ir džiaugiamės, kad pataikėme į dešimtuką“, - apdovanojimų ceremonijoje sakė Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas.
Anot aludarių atstovo, Lietuvoje susidarė ydinga situacija, kuomet draudimais ir legalaus verslo ribojimais imituojama kova su girtavimu, ignoruojant tikrąsias piktnaudžiavimo alkoholiu priežastis – aukštesnių tikslų stoką, psichologinę ir socialinę neviltį bei blogus pavyzdžius šeimose.
„Tikime, kad pakeisti dabartinę padėtį galime tik aktyviai šviečiant nepilnamečius bei visą visuomenę, ir būtent tokiomis socialinėmis kampanijomis, kuriose į nepilnamečius jų kalba kreipiasi jų gerbiami herojai“, - sakė gildijos vadovas.
Lietuvos aludarių gildija yra suplanavusi ilgalaikę socialinės atsakomybės programą, kurios prioritetai – jaunimo švietimas apie alkoholio daromą žalą bei vairavimo išgėrus prevencija.
Nominaciją „Socialiai atsakingas verslas“ Lietuvos verslo konfederacija | ICC Lietuva įsteigė siekdama skatinti socialinės atsakomybės principų taikymą verslo praktikoje, didinti socialiai atsakingos veiklos žinomumą visuomenėje ir aktualizuoti jos naudą valstybei.
Kampanijos spaudos maketai:
Kampanijos lauko reklama:
Kampanijos video klipai:
Prie Lietuvos aludarių gildijos prisijungė darykla „Prie Katedros“
Šalies aludarius ir salyklo gamintojus vienijančią Lietuvos aludarių gildiją papildė naujas narys – sostinės alaus darykla-restoranas ¬„Prie Katedros“. Puikiu alumi garsėjanti darykla ketina aktyviai prisidėti prie Gildijos tikslų – puoselėti lietuviško alaus gamybos tradicijas, laikytis etiško verslo normų ir propaguoti atsakingą alaus vartojimą.
Pačioje Vilniaus širdyje, Gedimino prospekte, įsikūrusi „Prie Katedros“ alaus darykla-restoranas iki 2009 metų pavasario alaus mėgėjams buvo žinoma „Avilio“ vardu. „Prie Katedros“ garsėja nepasterizuoto ir nefiltruoto šviesiojo, tamsiojo ir medaus alaus rūšimis. Per metus „Prie Katedros“ gali išvirti 72 tonas alaus. Darykloje įrengta moderni austriška gamybos įranga leidžia užtikrinti, kad alaus mėgėjas visada ragaus kokybišką ir pastovaus skonio alų.
„Nors esame labai nedidelė alaus darykla, mus ir Gildijos narius – didžiąsias alaus daryklas – vienija bendras požiūris. Esame įsitikinę, kad aludarystė yra vertingas kultūrinis paveldas, o lietuviškas alus kokybe ne tik nesusileidžia, bet ir lenkia užsieninį alų. Be to, sutampa mūsų ir Gildijos narių požiūris dėl skaidrios ir sąžiningos veiklos, atsakingo alaus vartojimo propagavimo“, – įsitikinusi „Prie Katedros“ direktorė Šarūnė Poderytė.
Pasak Lietuvos aludarių gildijos vadovo Sauliaus Galadausko, ypač džiugu, kad į Gildijos veiklą įsijungia ir mažosios alaus daryklos.
„ Gildijos durys yra atviros visiems Lietuvos alaus gamintojams, kurie ne tik deklaruoja, bet ir laikosi aukštų alaus kokybės reikalavimų bei Aludarių garbės kodekso nuostatų. Suprantame, kad ne visiems mažiesiems aludariams pavyksta užtikrint pastovią alaus kokybę – tam reikia ir meistriškumo, ir investicijų - bet labiausiai reikia pasiryžimo virti tik gerą alų ir suvokti savo atsakomybę prieš vartotojus ir visuomenę. „Prie Katedros“ įsiliejimas į Gildijos gretas taps geru pavyzdžiui kitoms mažoms alaus darykloms“, – pažymėjo S. Galadauskas.
Gildijos vadovas tikisi, kad „Prie Katedros“ daryklos aludariai aktyviai įsijungs į aludarystės amatą ir tradicijas propaguojančios „Alaus akademijos“ veiklą. Jau praėjusią vasarą „Prie Katedros“ alaus darykloje - restorane buvo surengta „Alaus akademijos“ degustacija „Pažinkime alų“, kurioje aludariai dalijosi savo amato paslaptimis, buvo degustuojamos lietuviško alaus rūšys.
Apie Lietuvos aludarių gildiją
Siekdamos išsaugoti Lietuvos aludarystės tradicijas ir skatinti visuomenę pažvelgti į alų, kaip į unikalų kultūrinį paveldą, 2009 m. birželio 1 d. alaus bendrovės susitelkė į Lietuvos aludarių gildiją, kurią dabar sudaro „Kalnapilio-Tauro grupė“, „Prie Katedros“, „Ragutis“, „Rinkuškiai“, „Švyturys-Utenos alus“, taip pat salyklo tiekėjai „Viking Malt“ ir „Maltosa“. Pagrindiniai Gildijos tikslai – puoselėti lietuviško alaus gamybos tradicijas, laikytis etiško verslo normų, propaguoti atsakingą alaus vartojimą. Gildijos nariai laikosi Aludarių garbės kodekso, kuriame numatytos alaus gamintojų ir prekiautojų gamybos, prekybos, reklamos, rėmimo ir garbingos konkurencinės praktikos taisyklės.
Lietuvos aludarių gildija pristato socialinę komunikacijos kampaniją "18+"
Lietuvos aludarių gildija, suvokdama verslo savireguliacijos ir švietimo svarbą siekiant mažinti piktnaudžiavimą alkoholiu, pristato vieną didžiausių verslo savireguliacijos iniciatyvų – socialinės komunikacijos kampaniją „Už jaunimo saviraišką be alkoholio 18+“.
Šiemet tai bus didžiausia apimtimi ir biudžetu verslo inicijuota socialinė kampanija Lietuvoje, jos vertė gross reklamos kainomis sieks 1,4 mln. litų. Kampanijos ašimi taps trys TV klipai, spaudos, interneto ir lauko reklama, kurioje stiprūs, valingi jaunimo autoritetai, kurie savo pavyzdžiu parodo, jog originaliu ir įdomiu sau ir kitiems bendraamžiams galima būti nevartojant alkoholio.
Lapkričio pabaigoje prasidedančios kampanijos veidais tapo tenisininkas Ričardas Berankis, krepšininkas Martynas Gecevičius ir didžėjus DJ Mamania. Akcijos rengėjai kreipiasi į jaunimą jam gerai suprantama ir priimtina kalba, modernaus stiliaus klipais, kuriuose vyrauja „underground“ stilistika.
Anot kampanijos prodiuserių, netikėtoje erdvėje atsidūrusios jaunimui gerai žinomos teniso, krepšinio ir hip-hop muzikos žvaigždės sustiprina reklamoje perduodamos žinios įspūdį, priartėja prie jaunimo realijų, tos erdvės, kurioje paaugliai linksminasi, vartoja alkoholį.
Muziką TV klipui su tenisininku Ričardu Berankiu parašė žymus prodiuseris ir grupės „Empti“ narys Paulius Kilbauskas. DJ Mamanios klipui buvo panaudota jo paties sumiksuota muzika. „Viskas organiška ir artima jaunimui, smagu dalyvauti tokiuose projektuose ir tikiuosi, kad šią žinią jaunimas išgirs ir supras“, - filmavimo aikštelėje sakė krepšininkas Martynas Gecevičius.
Kodėl buvo nuspręsta visuomenėje aktyviai skatinti diskusijas jaunimo alkoholizmo tema, pasakoja kampaniją inicijavusios Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas:
„Aludarių – netenkina susidariusi padėtis Lietuvoje, kuomet draudimais ir legalaus verslo ribojimais imituojama kova su girtavimu, ignoruojant tikrąsias piktnaudžiavimo alkoholiu priežastis – aukštesnių tikslų stoką, psichologinę ir socialinę neviltį bei blogus pavyzdžius šeimose.
Tikime, kad pakeisti dabartinę padėtį galime tik aktyviai šviečiant nepilnamečius bei visą visuomenę, ir būtent tokiomis socialinėmis kampanijomis, kuriose į nepilnamečius jų kalba kreipiasi jų mylimi herojai.“
Į gildiją susibūrusios alaus daryklos kampanijos metu savo produkciją ženklins specialiais kamšteliais, pažymėtais prekės ženklu „18+“. Šis ženklas nurodo, kad Lietuvos respublikoje alkoholį vartoti leidžiama tik sulaukus 18 m. amžiaus. Akcijos metu šiuo ženklu bus pažymėta 2 mln. alaus butelių.
Lietuvos aludarių gildija suplanavusi ir 2011 m. tęsti socialices komunikacijos kampanijas, skirtas jaunimo švietimui.
Kalnapilio - Tauro alaus daryklą aplankė regioninės spaudos atstovai
2010 metų rugsėjo 25 dieną Kupiškio rajone Skverbų kaimo Pakalnės sodyboje Lietuvos aludarių gildija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija bei Stepono Kairio fondas surengė stovyklą regioninių leidinių žurnalistams. Susirinkę iš visos Lietuvos žurnalistai turėjo galimybę apsilankyti Panevėžio “Kalnapilio” alaus darykloje, aplankyti jo cechus, susipažinti su lietuviško alaus gamybos procesu ir degustuoti darykloje verdamo alaus rūšis . Apie alaus paslaptis spaudos broliams pasakojo Aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas, ekskursiją vedė UAB “Kalnapilio-Tauro” grupės gamybos direktorius Antanas Laučys. Jau grįžę stovyklon žurnalistai gavo ir pažymėjimus, patvirtinančius, kad jie ne tik ėjo alaus gamybos keliu,bet ir pažino jo skonio paslaptis. Toliau skanavo “Kalnapilio” atvežto alaus bei Stepono Kairio fondo parūpinto maisto.
Tas gerai nuteikė stovyklos dalyvius, kurie turėjo galimybę ne tik atsipūsti, bet ir padiskutuoti apie regionų žurnalistų darbo specifiką ir problemas. Ne vienas susirinkusių jas išsakė Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkui Algirdui Butkevičiui, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkei Ramutei Šimukauskaitei, kuri nuogąstauja, kad numatomi mokestinės tvarkos pokyčiai rajoninę spaudą, kuri ir taip vos kvėpuoja, galutinai pražudys. Neformalioje aplinkoje tęsėsi diskusija ir apie lietuvišką alų, nes žurnalistai klausimus, kurių nespėjo pateikti “Kalnapilyje”, Sauliui Galadauskui skubėjo užduoti stovykloje. Visiems tai buvo gera galimybė išgirsti kuo šiandien kvėpuoja Prienų, Lazdijų, Marijampolės, Zarasų, Biržų, Kupiškio ir kitų regionų laikraščių redaktoriai ir žurnalistai, įsitikinti, kad lietuviškas alus tikrai skaniausias pasaulyje ir tiesiog pabūti kartu.
Sostinės širdyje - lietuviško alaus degustacija
Pačiame sostinės centre įsikūrusiame alaus restorane "Prie Katedros" liepos pabaigoje įvyko neeilinis renginys - lietuviško alaus degustacija "Pažinkime alų", kurią surengė Lietuvos aludarių gildija.
Į alaus degustaciją buvo kviečiami visi neabejingi alui, aludarystės amatui ir šio gėrimo kultūros tradicijoms. Norint pakliūti į renginį, tereikėjo dalyvauti socialinio tinklo "Facebook" "Alaus akademijos" viešajame profilyje paskelbtame "Didžiajame vasaros konkurse" ir teisingai atsakyti į pateiktus klausimus.
Renginio svečius pasveikinęs Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas pabrėžė, kad lietuviškas alus yra nacionalinė vertybė, kuria mes turime didžiuotis. Juk Lietuvos aludarių pasiekimai yra įvertinti prestižiniuose alaus konkursuose, o į Lietuvą atvykę svečiai ypač giria lietuvišką alų.
"Lietuviškas alus - tai unikalus kultūrinis paveldas, per šimtmečius ėjęs iš kartos į kartą. Mūsų aludariai yra sukaupę šią vertingą ir neįkainojamą patirtį ir niekuo nenusileidžia aludarystės tradicijas turinčių užsienio šalių aludariams", - pažymėjo Gildijos prezidentas S. Galadauskas. Renginį vedė žinomas "Žinių radijo" žurnalistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrys Antanaitis. Žurnalistas - alaus istorijos žinovas, daug dėmesio skiriantis šio gėrimo studijoms. Pasak alaus eksperto, aludarystė Lietuvoje yra įleidusi gilias šaknis ir dažnai mes per siaurai vertiname šią ūkio šaką - juk alaus pramonė tai ne tik alaus virimas daryklose, tačiau ir lietuviškų miežių alui auginimas, salyklo gaminimas, taip pat alaus prekyba baruose ir parduotuvėse. Tūkstančiai žmonių yra vienaip ar kitaip susiję su lietuviško alaus gamyba, todėl šią tradicinę ūkio šaką reikia gerbti, o ne varžyti.
Aludarystės pagrindus renginio svečiams papasakojo bene garsiausia Lietuvos aludarė, "Švyturio" gamybos vadovė, Džiuljeta Armonienė. Aludarė supažindino su pagrindiniais alaus gamybos komponentais - vandeniu, salyklu, mielėmis ir apyniais. Dž. Armonienė pasakojo, kaip šias medžiagas paruošti, koks yra alaus gamybos procesas. Aludarė pabrėžė, kad norint pagaminti tikrai gerą alų, reikia žinoti daug įvairių subtilybių - net mažiausios detalės gali lemti alaus skonį. Todėl alaus pastovumas yra tam tikras menas, kurį žino tik labai patyrę aludariai. Gildijos prezidentas S. Galadauskas pridūrė, kad mažosios alaus daryklos gali varijuoti alaus skoninėmis savybėmis, stiprumu, tačiau didelėms darykloms tai yra neleistina - juk vartotojas visada tikisi nusipirkti tokios pat aukštos kokybės alų.
Jis apgailestavo, kad dažnai mažieji Lietuvos aludariai, užuot gaminę unikalias alaus rūšis mažomis partijomis (o tai visiškai neapsimoka didiesiems gamintojams), už kurias vartotojai pasiruošę mokėti brangiau, bando konkuruoti su didžiosiomis alaus daryklomis toje pačioje "kategorijoje", kur jie turi labai mažai šansų pasiekti tą patį kainos ir kokybės santykį. Bet blogiausia, kada vartotojams bandoma įtikti alaus stiprumu ir pakuotės dydžiu.
Renginio svečiai galėjo patys iš arčiau pamatyti, kaip verdamas alus. "Prie Katedros" šeimininkas Raimundas Kairys parodė visą naminio alaus gamybos procesą.
Šventės kulminacija - alaus degustacija. Svečiams buvo pasiūlyta degustuoti šešias alaus rūšis - "Kalnapilio Kaštonų", "Wolf Engalman Porterį", "Švyturio Baltą" bei minėtas tris "Prie Katedros" verdamas alaus rūšis. Alų degustavusi Dž. Armonienė papasakojo apie profesionalaus alaus ragavimo niuansus - iš kokio taurės turi būti ragaujamas alus, į ką reikia atkreipti dėmesį uostant ir ragaujant alų.
Renginio pabaigoje dalyviams buvo įteikti pažymėjimai apie išklausytą "Pažinkime" alų kursą ir įteiktos prisiminimo dovanėlės. Specialiais prizais buvo apdovanota "Didžiojo vasaros konkurso" nugalėtoja Lina Morkūnienė, dovanų gavo ir aktyviai renginyje dalyvavę alaus mėgėjai.
Lietuvos aludarių gildija šiemet prisistatė tarptautinėje žemės ūkio, maisto bei pakuočių pramonės parodoje "AgroBalt 2010", kuri buvo surengta Vilniaus "Litexpo" parodų centre.
Gildijos stende parodos lankytojai galėjo atsigaivinti puikiu lietuvišku alumi. Savo produkciją pristatė pagrindinės Lietuvos alaus daryklos - "Kalnapilio-Tauro grupė", "Ragutis", "Rinkuškiai" ir "Švyturys-Utenos alus". Parodos dalyviai taip pat galėjo plačiau sužinoti ne tik apie alaus, bet ir lietuviško salyklo tradicijas, istoriją.
Lietuvos aludarių gildijos stendas sulaukė ir aukštų svečių dėmesio - lietuvišku alumi domėjosi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Europos Sąjungos komisaras Dacianas Ciolosas, žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Paroda "AgroBalt 2010" vyko jau aštuonioliktąjį kartą. Tai yra reikšmingiausia ir didžiausia Baltijos regione tarptautinė žemės ūkio, maisto ir pakuočių pramonės paroda. Pagrindinis "AgroBalt" tikslas - skatinti žemės ūkio ir maisto produktų kokybę, spartinti žemės ūkio ir maisto pramonės plėtrą.
Vienos didžiausių alaus daryklų Lietuvoje UAB "Kalnapilio-Tauro grupė" (KTG) akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas siekiant išmokėti laisvas lėšas akcininkui "Royal Unibrew" A/S, išmokėti dividendus ir sumažinti įstatinį bendrovės kapitalą. Bendra akcininkui išmokama suma sieks 20 mln Lt., iš kurių 8,217 mln. Lt. bus mažinamas alaus daryklos įstatinis kapitalas. Jis mažės nuo 93,869 mln. Lt. iki 85,652 mln. Lt. anuliuojant 8,217 mln. Lt. paprastųjų vardinių vieno lito nominalios vertės KTG akcijų.
"Nepaisant krentančių alaus ir sulčių bei gaiviųjų gėrimų rinkų, mūsų bendrovė sugebėjo praėjusiais metais išlaikyti stabilias rinkos dalis. Be to, bendrovė net ir praėjusiais, nuosmukio metais, sugebėjo išlaikyti veiklos pelningumą. Investavome į kokybiškus produktus, kurie pelnė apdovanojimus tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniuose konkursuose",- pranešime cituojamas Marijus Kirstukas, KTG generalinis direktorius.
"Kalnapilio -Tauro grupę" valdo Danijos bendrovė "Royal Unibrew" A/S, kuri Baltijos šalyse dar kontroliuoja SIA "Cido Grupa".
Pagal "Royal Unibrew" metinę ataskaitą, 2009 m. bendrovės produktų pardavimai hektolitrais Lietuvoje sumažėjo 10 proc., pajamos smuko 15 proc.
Lietuvos aludariai skina laurus pasaulio taurės apdovanojimuose
UAB "Kalnapilio - Tauro Grupė" gaminamas Tauro alus su Medumi ir Kalnapilio 7:30 pelnė auksą ir sidabrą 2010 m. balandžio 10 d. vykusiuose prestižiniuose alaus apdovanojimuose World Beer Cup 2010. Aštuntą kartą rengtame tarptautiniame konkurse varžytis panoro net 642 alaus daryklos iš 44 pasaulio šalių į prizines vietas pateikę net 3330 kandidatų. Tarptautinė 179 aukščiausio rango teisėjų komanda aklų degustacijų metu išrinko geriausius kiekvienos kategorijos atstovus, kurioje vidutiniškai varžėsi po 37 gamintojus. Pasak Amerikos alaus gamintojų asociacijos vadovo Charlie Papazian, pasaulio taurės apdovanojimą pelnęs aludaris gali drąsiai teigti, kad jo alus savo kategorijoje yra geriausias pasaulyje.
Šiuo laimėjimu džiaugiasi ir Lietuvos Aludarių Gildijos prezidentas Saulius Galadauskas: "Sveikinu visus "Kalnapilio-Tauro Grupė" darbuotojus ir asmeniškai jos vadovą, generalinį direktorių Marijų Valdą Kirstuką su įspūdingu laimėjimu. Tai dar vienas patvirtinimas, kad kiekvieno "Lietuvos Aludarių Gildijos" nario didžiausia vertybė yra jų verdamo alaus kokybė". Jau ne pirmą kartą Lietuvos aludariai įrodo, kad savo verdamo alaus kokybe ir skoniu gali konkuruoti ir nugalėti net visame pasaulyje pripažintus aludarius."
TAURUI - 150!
1860 metais turtingas pirmos gildijos Vilniaus pirklys Vilhelmas Šopenas miesto pakraštyje prie Tauro kalno pastatė aniems laikams gana stambią alaus daryklą, o kiek vėliau ir salyklidę kitame miesto pakraštyje, dabartinėje Paupio gatvėje.
1877 m. statistikos žinyne užregistruota, jog Šopeno alaus darykla turėjo 62 aparatus, o po metų jau buvo įrengta 16-kos arklio jėgų garo mašina. Iš pradžių Šopeno alaus darykla niekuo neišsiskyrė iš kitų Vilniaus įmonių ir ėmė garsėti tik šimtmečio pabaigoje, kai ją nupirko kitas pinigingas pirklys M.Epšteinas, kuris nutarė įkurti akcinę bendrovę bei išplėsti gamybos pajėgumus. Taip 1897 metų kovo 28 d.gimė Vilniaus alaus darymo akcinė bendrovė "Šopen", kurios gamybinę bazę sudarė bravoras ir salyklo fabrikėlis. Pagrindinis kapitalas, iš pradžių sudaręs 350 tūkst. rublių, vėliau buvo padidintas iki 500 tūkst. rublių ir tokio lygio laikėsi iki pat pirmojo pasaulinio karo. Alaus gamyba nuo 123 tūkst. dekalitrų 1873 m. padidėjo iki 1350 tūkst. dekalitrų 1913 metais. Įmonė pirmojo pasaulinio karo išvakarėse tiekė daugiau kaip pusę miesto bravorų produkcijos, ypač po 1912 metų, kai pagrindinį konkurentą Lipskio akcinę bendrovę ištiko ekonominė krizė. "Šopen" alaus darykla tapo stambiausia tokio tipo įmone ne tik Vilniuje, bet ir visame krašte. Vien Vilniaus mieste "Šopen" akcinė bendrovė turėjo 54 alines, o kartu su dar dviem Vilniaus alaus daryklom Lipskio ir Šeiniuko 1900 metais vienam Vilniaus gyventojui pagamindavo vidutiniškai po 60 ltr. alaus, o 1913 metais net po 1381 ltr. Žinoma, ne visą tą kiekį suvartodavo vilniečiai. Alus buvo tiekiamas daugeliui Lietuvos ir Baltarusijos miestų, taip pat gabenamas į Lenkiją, Kijevą, Liepoją.
Pirmasis pasaulinis karas beveik visiškai nutraukė alaus gamybos pramonę Lietuvoje, taip pat ir Vilniuje. Karo metu buvo ištuštintos paskutinės "Šopen" alaus daryklos salyklinių miežių atsargos, o įrengimai išmontuoti.
"Šopen" alaus darykla naujai pradėjo veikti tik 1921 m. pradžioje. Iki karo ji kasmet pagamindavo maždaug po 140 tūkst. hektolitrų alaus, o iš naujo stojusi ant kojų, per keletą metų tepasiekė vos 20 procentų prieškarinės produkcijos lygio. Jeigu ankščiau įmonė pirkdavo salyklui reikalingus miežius iš gretimos Kauno gubernijos ir Užnemunės, tai dabar juos tekdavo atsigabenti iš Kutno rajono, esančio į vakarus nuo Varšuvos. Anksčiau gerą vardą turėjęs Vilniaus alus buvo gabenamas į Peterburgą, Varšuvą, Rygą ir daugelį kitų miestų. Dabar gi senosios rinkos užsidarė. Tiesa, "Šopen" bendrovė, turėdama nuosavus vagonus - šaldytuvus, dalį pagaminto alaus tiekė Vilniaus, Naugarduko, Bialystoko ir Polesės vaivadijoms, tačiau nelengva buvo konkuruoti su Živeco, Vroclavo, Okocimo ir kitų Lenkijos miestų alaus daryklomis. Jeigu 1925-1928 m. alaus eksportas kasmet viršijo importą maždaug 370-čia tonų, tai 1932- 1937 m.į Vilnių buvo daugiau alaus įvežama, negu išvežama.
"Šopen" akcinės bendrovės pašonėje gyvavo ir du seni konkurentai - I.Lipskio alaus darykla Užupyje ir I.Parčevskio bravoras Raudondvaryje prie Vilniaus. Tarp įmonių vyko didelė konkurencija. 1935 m. rudenį "Šopen" alaus darymo akcinės bendrovės pirmininkas Taubas ir įmonės direktorius Rozentalis, pasinaudoję ekonominiais I.Lipskio firmos sunkumais, privertė jį uždaryti savo alaus bravorą, prižadėję išmokėti tam tikrą kompensaciją. Tokiu būdu 4-tojo dešimtmečio pabaigoje "Šopen" alaus darykla liko vienintele alaus gamybos įmone Vilniaus mieste.
Įmonės teritorija užėmė 2 ha plotą, kuriame stovėjo keletas pastatų: bravoras, mechaninės dirbtuvės, statinių dirbtuvė ir kt. Kadangi alaus darykla dirbo nepilnu pajėgumu, tai kai kurios patalpos buvo nenaudojamos. Pagrindiniai technologiniai įrengimai buvo išlikę nuo carinių laikų. Energetinę įmonės bazę sudarė 160 arklio jėgų galingumo garo mašina, dyzelinis variklis, 50 kw dinamo mašina.Vanduo alui buvo imamas iš artezinio šulinio, pragręžto įmonės teritorijoje. Alus į butelius buvo pilstomas rankomis sukama karuseline 12-kos čiaupų mašina.
1939 m. ji buvo prijungta prie mechaninės transmisijos. Dalis butelių buvo plaunama voniose, likusieji - specialia šepečių mašina, o statinės - rankomis. Alaus misa buvo virinama katiluose ant ugnies, o alaus kokybę nustatydavo pats aludaris, naudodamasis paprasčiausiais prietaisais.
Pagal statistikos duomenis "Šopen" bendrovė 1937 m. pagamino 20160 hektolitrų, o sekančiais metais 17000 hektolitrų alaus.
"Šopen" alaus darykla gamino aukštos kokybės alų. Jį virė, kaip taisyklė, iš Čekoslovakijos ir Vokietijos pakviesti specialistai. Alaus asortimentas buvo taip pat gana didelis. Pagal to laikotarpio etiketes sprendžiama, kad į butelius buvo pilstomas - "piwo stalowe", "piwo pelne jeasne", "piwo pelne zamkowe", "piwo jeasne", "piwo dubeltowe jeasne", "ciemne dubeltowe". Visos rūšys tuomet turėjo 4,5 procentus stiprumo. Didžioji alaus dalis buvo pilstoma į statines, kita dalis į 0,4 ltr. talpos butelius.
Ketvirto dešimtmečio pačioje pabaigoje "Šopen" alaus darykloje buvo verdamas tik trijų rūšių alus: šviesus, dvigubas šviesus ir dvigubas tamsus. Kadangi vietiniai Lietuvos miežiai ir apyniai nepasižymėjo aukšta kokybe, žaliavos alui buvo įvežamos iš Vokietijos ir Čekoslovakijos. Kadangi įmonė savo prekybinių taškųtuo metu mieste jau nebeturėjo, todėl alų teko tiekti valgykloms, restoranams ir parduotuvėms, taip pat gabenti Pabradės, Trakų, Švenčionių apskritis. Gamybinis pajėgumas siekė apie 30 tūkst. hektolitrų alaus per metus. Įmonėje taip pat pradėjo veikti bealkoholinių, gaivinančių gėrimų cechas, gaminęs "Kavos", "Sitro" ir "Selter" limonadą.
1940 m, atėjus į Lietuvą tarybųvaldžiai, "Šopen" alaus darykla buvo nacionalizuota. Prie įmonės buvo prijungta dar keletas smulkių privačių Vilniaus fabrikėlių, gaminusių limonadą. Daryklos direktoriumi tapo įmonės komisaras N.Vyšnevskis.
Prasidėjus antrajam pasauliniui karui alus buvo verdamas nereguliariai, tik gavus specialų užsakymą ir tik vienos rūšies - šviesus stalo alus. Žaliavos alaus gamybai buvo naudojamos vietinės - prievolių ir rekvizicijų būdu iš kaimų surinkti lietuviški miežiai, kuriuos čia pat įmonėje daigindavo ir maldavo salyklą. Apyniai iš pradžių buvo vežami iš Čekoslovakijos, bet kadangi geležinkeliai nebespėjo aptarnauti ešelonų su karine technika, kariuomene ir sužeistaisiais, alaus darykla mėgino verstis Lietuvoje auginamais apyniais.
1944 m.liepos 19 d.alaus darykla tapo alaus ir mineralinių vandenų kombinatu "Tauras". Jo direktoriumi buvo paskirtas M.Luiftas. Lietuvos TSR Maisto pramonės ministro 1944 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr.24 kombinato žinion perduota jungtinė vaisvandenių gamybos įmonė "Šaltinis", vienijanti keturis smulkesnius limonado fabrikus: "Vėsa", "Sveikata", "Versmė" ir "Neris". Pastarasis nuo 1945 m. birželio mėn. vėl buvo atidarytas kaip bealkoholinių gėrimų fabrikas ir veikė iki 1961 m. rugsėjo mėn.
1948 m.pradžioje kombinatas buvo sustabdytas kapitalinei rekonstrukcijai. Jos metu buvo pertvarkyti gamybiniai plotai, seni įrengimai pakeisti naujais, mechanizuoti svarbūs gamybos procesai virimo cechas iš apkūrenimo malkomis pervestas į apšildymą garais, pastatyta pusiau automatinė linija alaus pilstymui, įrengtas šaldymas kompresorių pagalba. Po šių pertvarkymų įmonės pajėgumas šoktelėjo iki 264 tūkst.dltr. alaus per metus. Buvo pradėtos gaminti keturios alaus rūšys: "Žigulinis", "Kovo", "Rygos" ir "Ukrainietiškas".
1950 m. alaus ir mineralinių vandenų kombinatas "Tauras" buvo pavadintas alaus darykla "Tauras". Tais pačiais metais darykloje buvo sukurtas pirmasis originalus "Lietuviško" alaus receptas, gaminamas ir šiandien.
1958 m. buvo baigta montuoti 90 alaus nokinimo tankų, o po kelių metų(1961 m.) pastatytas pilstymo cechas su trimis automatinėmis linijomis alaus ir b/a gėrimų pilstymui, įrengtas duonos giros gamybos cechas (1962 m.) 1963 m. pastatytas naujas alaus virimo cechas ir 640 kw transformatorinė.
1965 m.baigtas plėsti šaldymo ūkis, rekonstruotas fermentacijos skyrius, pakeičiant medinius kubilus į metalinius, praplėstas rūsys, įrengta sulčių saugykla.
1945-1965 m. laikotarpyje gana dažnai keitėsi įmonės vadovai. Jais buvo: Šmidov, Sinkevičius, Dlugovskis, Ovanesov, Paberžis, Šipila, Dambrauskas, Naimavičius, Panka. Nuo 1965 m. sausio mėn. iki 1970 m. gruodžio mėn. direktoriumi dirbo P.Fiodorovas, vėliau J.Garijonis. 1968 m. buvo pastatyta oro kompresorinė, atlikta salyklidės rekonstrukcija, išplečiant salyklo gamybą ir pilnai mechanizuojant gamybos procesą. Be to pradėtas atstatyti buitinis korpusas. 1969 m. alaus išleidimas pasiekė 1 mln. 850 tūkst. dekalitrų.
1980 m. direktoriumi buvo paskirtas G.Medzevičius. Tada Vilniaus alaus kombinatas priklausė Lietuvos maisto pramonės ministerijai. Kiek vėliau kombinatą perėmė naujai susikūręs Valstybinis agropramoninis komitetas, tačiau po kelių metų jam žlugus, kombinato priklausomybė perėjo Respublikiniam gamybiniam susivienijimui "Lietuvos maisto pramonė".
1989 m.pabaigoje - 1990 m. pradžioje, įvykus dideliems kadrų pasikeitimams kombinate, jo direktoriumi tapo V.K.Kazakevičius. Iki tol buvo praplėstos alaus nokinimo patalpos iki 120 talpų, paleistos 5-ios alaus ir nealkoholinių gėrimų išpilstymo automatinės linijos, rekonstruotas fermentacijos skyrius ir salyklidė.
Nuo 1990 m.lapkričio 11 d. kombinatas pradėjo vadintis Vilniaus Valstybine alaus ir nealkoholinių gėrimų įmone "Tauras", priklausančia Lietuvos žemės ūkio ministerijai. Gana ženkliai išaugo įmonės produkcija. Jeigu 1948 m.buvo pagaminta 264 tūkst. dekalitrų alaus, 1992 m. - apie 2mln. dekalitrų alaus ir 400 tūkst. dekalitrų nealkoholinių gėrimų. Pradėta pilstyti mineralinį vandenį, kuris buvo atvežamas iš vietinių Aukštųjų Panerių šaltinių.
1992 m. išpilstyta 175 tūkst. dekalitrų mineralinio "Vokės" ir "Vilniaus" vandens. Įmonės filiale - Raudondvario fermentinių preparatų ceche gaminami fermentai, kurie parduodami Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos spirito pramonės įmonėms.
1993 m. vasario 10 d. akcininkų susirinkime buvo nutarta, o tųpačių metų balandžio 14 d. užregistruota Akcinė bendrovė "Vilniaus Tauras". Generaliniu direktoriumi buvo išrinktas V.-K.Kazakevičius, komercijos direktoriumi tapo J.Mikalainis, o technikos - A.Zavadzkas.
1991 - 1993 m. laikotarpiu buvo gaminamas net 6-ių pavadinimų alus: "Žeimena", "Gintarinis", "Medininkai", "Vilniaus alus", "Senieji Trakai", "Tauras", bei virš 10 pavadinimų vaisvandenių ir mineralinio vandens, iš kurių: "Lebarde", "Auksaspalvis", "Citrininis", "Apelsinas", "Buratinas", "Abrikosinis", "Aukso obuolys", "Diskoteka", "Bebenčiukas", "Ąžuoliukas", "Vokė", "Vilnius".
1994 m. produkcijos asortimentas sumažėjo. Alaus pradėta gaminti tik 4-ias rūšis: "Vilniaus alus", "Senieji Trakai", "Tauras" ir naujas gaminys - "Vilniaus Porteris", o vaisvandenių- tik dvi rūšys -"Miško uoga" ir "Serino" bei mineralinis vanduo "Vokė".
1994 m.pabaigoje AB "Vilniaus Tauras" generaliniu direktoriumi tapo buvęs bendrovės komercijos direktorius J.Mikalainis.
1995 m.pradžioje pradėtas gaminti naujas šviesus 12% misos tirštumo alus "Status" bei "Tauro" 6% alus - firminis įmonės alus - pusšviesis, turintis stiprų apynių skonį ir aromatą. Jis buvo gaminamas iš šviesiojo salyklo pirmarūšių apynių, skoniui sušvelninti buvo dedama ryžių. Alus buvo brandinamas iki 60 parų.
"Senieji Trakai" - tuo metu viena populiariausių alaus rūšių. Pusšviesis alus, turintis švelnų apynių skonį ir aromatą. Alaus stiprumas - 5,5%. "Vilniaus alus"- šviesios spalvos, malonaus aromato, gaminamas iš šviesiojo salyklo.
"Vilniaus Porteris"- 7,2%. stiprumo, tamsus, puikaus aromato, gaminamas iš karamelinio salyklo alus.
1996 m. gruodžio mėn. viduryje prekyboje pasirodė "Šopeno" alus - pusšviesis, pagamintas iš pirmaklasio daniško salyklo, puikių vokiškų apynių ir mielių. Alaus stiprumas -7% alkoholio tūrio. 1997 m. sausio mėn. viduryje atnaujinta alaus "Tauras Lietuviškas" gamyba. Tamsus, pagamintas iš puikių žaliavų: Miuncheno tipo salyklo, čekiško karamelinio salyklo, vokiškų apynių ir mielių.
1999 m. "Vilniaus Tauro" kontrolinį akcijų paketą nusipirko Danish Brewery Group AS. 2000 m. įmonėje pradėta diegti rinkodara ir pradėta investuoti į reklamą. 2001 m. pereita prie naujo pavyzdžio stiklinio butelio ir pristatytas alus "Taurusis". Tuo metu AB "Vilniaus Tauras" asortimentą sudarė: "Taurusis", "Tradicinis", "Legendinis", "Pilsneris", "Kobra" ir "Valdovų rūmai".
2002 m. kovo mėn. AB "Vilniaus tauras" baigė kompleksinį alaus gamybos modernizavimo projektą, kuris buvo pradėtas prieš porą metų. Vykdant alaus gamybos modernizaciją pagrindiniu prioritetu buvo produkcijos kokybės gerinimas, kuriuo ypač rūpinosi generalinis direktorius O.Jankauskas.
2001 m. AB "Vilniaus Tauras" įrangos atnaujinimui ir procesų tobulinimui išleido 20 mln. LTL, 2002 m. modernizavimui išleista dar 6 mln. litų. Gamykloje buvo visiškai automatizuota ir atnaujinta alaus statinių užpildymo linija, pertvarkyta ir modernizuota stiklo butelių išpilstymo linija, taip pat įdiegta moderniausia kompiuteriu valdoma butelių kontrolės sistema.
Iki 2002 metų gegužės mėnesio alaus darykla pilnai restruktūrizavo ir modernizavo alaus virimo cechą. Jame sumontuota naujausia pasaulyje pagarsėjusio gamintojo "Steinecker" įranga, alaus virimo valdymas taip pat pilnai automatizuotas. Alaus gamybos modernizacija prisidėjo prie "Vilniaus Tauro" alaus gamybos augimo - 2000 m. "Vilniaus Tauras" pagamino 2 350 tūkst. dekalitrų alaus, o 2001 m. - 2 969 tūkst. dekalitrų.
AB "Vilniaus tauras" pilnai kompiuterizavo ir modernizavo fermentacijos procesą kontroliuojančią įrangą, taip pat įsigijo naujas alaus rauginimo ir nokinimo talpyklas. Padidinti vertikalių talpyklų pajėgumai, sugriežtinta sanitarinė priežiūra, visiškai atsisakyta pasenusių horizontalios fermentacijos technologijų.
"Vilniaus Tauro" aludariai realizavo ir visą eilę kitų gamybos pertvarkos ir tobulinimo programų: įvestos šalto mikrofiltravimo technologijos, visiškai automatizuotas plovimo procesas, naudojant tik aukščiausio lygio švaros rodiklius leidžiančias pasiekti plovimo ir dezinfekavimo technologijas. Visoje įmonėje buvo pakeisti vamzdynai, taip pat automatizuotos garo katilinės. Darykloje įdiegtos lyderiaujančios pasaulinėje gėrimų pramonėje Vokietijos kompanijos "Seitz Schenk" filtravimo sistemos ir tos pačios šalies bendrovės KHS išpilstymo linijos.
Visos modernizacijos procese mūsų specialistus konsultavo Danijos alaus gamybos technologijų ekspertai.
1999 m. pradėtas gaminti alus "˛Tauras Pilsneris" - ypač lengvas, Pilsner tipo alus, alk. 4,6 tūrio proc. Žinovų nuomone, vertinamas kaip geriausias Pilsner tipo alus Lietuvoje, šiuo metu Pilsner alaus kategorijos lyderis.
AB "Vilniaus taurą" nuo 1999 m. valdžiusi danų bendrovė "Danish Brewery Group" 2001 m. įsigijo dar vieną Lietuvos alaus kompaniją AB "Kalnapilis". Nuo tada įmonė pervadinta "˛Kalnapilio - Tauro grupe", o ją valdantis koncernas - "˛Royal Unibrew".
2002 m. pabaigoje rinkai pristatytas "Tauras Stiprusis" - pats stipriausias alus Tauro asortimente, kurio stiprumas 9,5 tūrio proc. Pradėtas Skirtingai nuo kitų stipraus alaus rūšių, aukštas alkoholio tūrio procentas pasiektas natūraliu būdu.
2004 m. pabaigoje pradėtas gaminti "˛Tauras Brandusis" - stiprus, tačiau lengvo vaisinio aromato alus., alk. 8 tūrio proc. "˛Tauras Brandusis" pasižymi sabalansuotu skoniu su maloniai juntamu apyniu kartumu.
2005 m. rinkai pristatytas aukščiausios kokybės "˛Tauro Ekstra" alus - turtingo ir brandaus skonio su maloniai isreikstu apyniu kartumu bei gaiviu liekamuoju skoniu. Alaus stiprumas - 5,2%.
Kasmet augantys "Tauro" alaus pardavimai ir ribotos gamybos plėtros galimybės Vilniaus alaus darykloje lėmė "Kalnapilio-Tauro grupės" sprendimą 2006 m. perkelti "Tauro" alaus gamybą į koncernui priklausiančią alaus daryklą "Kalnapilis", esančią Panevėžyje. "Kalnapilio" alaus darykla yra viena moderniausių ir didžiausių alaus daryklų Baltijos šalyse, į inovatyvias alaus gamybos technologijas, modernų sandėlį ir logistikos centrą investavusi per 100 mln. litų. Gamindami "Tauro" alų Panevėžyje, dar efektyviau suplanuota išnaudoti "Kalnapilio" daryklos pajėgumus. Generalinio direktoriaus V.Tekoriaus teigimu "Tauro" alaus gaminimo tradicijos, puoselėjamos nuo 1860 m. bus išlaikytos, kadangi pats gamybos procesas, receptūra nekeičiama.
Prieš perkeliant "Tauro" alaus gamybą iš Vilniaus į Panevėžį buvo atlikta daugybė laboratorinių bandymų bei skoninės analizės ir vartotojų tyrimų, kurių rezultatai parodė, kad Panevėžyje gaminamas "Tauro" alus išlaikė savo kokybę ir jam būdingiausius bruožus - tradiciškumą, vyriškumą, solidumą ir patikimumą.
2007 m. jau Panevėžy atnaujinta "Tauro Lietuviško" alaus gamyba - šis "Tauro" alus yra 5 proc. Stiprumo ir išsiskiria ypatingai tiršta, tvirta, sniego baltumo puta bei maloniu, puikiai subalansuotu skoniu.
2009 m. pradžioje po beveik 2 metus trukusių pasiruošimo darbų bei milijoninių investicijų ir kruopščių vartotojų nuomonės tyrimų, "Tauras" alų pradėjo pilstyti į naujo dizaino 0,5 l stiklinius butelius.
Vartotojų dėmesį naujas "Tauro" butelis turėtų patraukti išskirtine, nauja forma ir grubia butelio struktūra. Tuo pačiu metu nepiktnaudžiaujama įmantriomis naujovėmis ir nenutolstama nuo tradicinio alaus butelio dizaino. Tikėtina, kad inovatorišką butelį pastebės ir tie, kurie anksčiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių nerado progos paragauti "Tauro" alaus. Tuo labiau, kad alaus kaina liks nepakitusi ir šiandieninėje Lietuvos alaus rinkoje užtikrinanti itin palankų vartotojams kainos ir kokybės santykį.
Pradinės vartotojų apklausos atskleidė, kad daugiau kaip 80 procentų apklaustųjų pripažino, kad naujo dizaino butelis yra žymiai kokybiškesnis, patogesnis ir ypač tinkantis "Tauro" alui. Pasirinkta butelio forma ir išvaizda patvirtina pagrindines "Tauro" alaus vertybes - tvirtumą, solidumą ir patikimumą. Visgi neapsiribota vien šia pirkėjams patogia naujove - vartotojams taip pat pasiūlytas naujas alaus "Tauro Ekstra" skonis, kuris turėtų maloniai nustebinti tiek alaus gurmanus, tiek ir ištikimus "Tauro" alaus mėgėjus.
Sprendimas dėl naujos alaus receptūros buvo priimtas, atsižvelgus į vartotojų nuomonę ir poreikius, išanalizavus alų geriančių žmonių lūkesčius. Po daugiau kaip metus trukusių bandymų buvo pasiektas rezultatas - naujasis "Tauro Ekstra" alus visiškai atitinka daryklos tradicijas gaminti vyrišką, kokybišką ir skanų alų.
Paskutiniu metu įmonės pardavimai stabiliai didėja, o tai leidžia spręsti apie tvirtas tradicinio lietuviško pozicijas Lietuvoje. Labai tikėtina, kad ir naujas "Tauro Ekstra" alus taip pat susilauks vartotojų pripažinimo, kaip talpinantis savyje tiek tradicijas, siekiančias net 1860 metus, tiek ir šiuolaikines technologines naujoves, kurios panaudotos verdant šį alų.
Prieš 15 metų"Švyturio" aludariai sukūrė alų, kurio skonis ir kokybė tapo aludarystės meno pavyzdžiu Lietuvoje ir pelnė pripažinimą pasaulyje. Aukštai vertindami vartotojų pasitikėjimą, bei pabrėždami nepaliaujamą aukščiausios kokybės siekimą, viešais kelbiame kokybės taisykles, kurių laikydamiesi gaminame "Švyturio Ekstra"alų:
"Švyturio Ekstra" gaminamas tik iš natūralių medžiagų, be jokių sintetinių priedų. Taip išverdame aukščiausios kokybės alų.
"Švyturio Ekstra" alus gaminamas išlaikant tradicinę virimo ir fermentavimo technologiją: joje nenaudojami jokie alaus skiedimo metodai.
"Švyturio Ekstra" fermentuojamas tik natūraliai, be jokių pagreitinimo būdųar medžiagų, dirbtinai skatinančių fermentaciją.
Tačiau norint būti geriausiu neužtenka tik atitikti Lietuvos alus gamybos reglamentą. "Švyturio Ekstra" gamybai šiandien iškeliame daug griežtesnius reikalavimus ir iškilmingai prisiekiame jų laikytis:
"Švyturio" aludariai pasižada vykdyti "Eko-salyklo" programą, kurios tikslas - paskatinti ekologinį ūkininkavimą Lietuvoje, propaguojant ekologinių miežių salyklui auginimą. "Švyturio Ekstra" gamybai supirksime pagal šią programą išaugintus miežius, atitinkančius aukštus natūralaus ūkininkavimo kokybės reikalavimus.
Visi šio alaus salyklui naudojami miežiai yra išvesti tik natūraliosios selekcijos būdu. "Švyturys" nenaudojo ir nenaudos salyklo, kuris būtų gaminamas iš genetiškai modifikuotų (GMO) žaliavų.
Net mažiausias salyklinių miežių, naudojamų "Švyturio Ekstra" gamybai, užterštumas pesticidais ar apdorojimas glifosatais prieš derliaus nuėmimą nėra leidžiamas. Miežių auginimą ir kokybę Lietuvos ūkiuose "Švyturio" aludariai tikrins asmeniškai
"Švyturio Ekstra" alui naudojami geriausi "Spalter Select"aromatiniai apyniai, auginami tik Bavarijos Halertau ir Spalt regionuose, kurie garsėja geriausiomis klimatinėmis sąlygomis apynių auginimui Europoje..
Šiam alui gaminti naudojamos tik natūralios aludarių mielės iki 9 generacijų. Taip užtikriname natūralų brandinimą ir skonio grynumą.
Kiekviena ši taisyklė turi platesnį išaiškinimą. Juos rasite www.svyturys.lt/kokybesdeklaracija Šių taisykliųl aikymosi kontrolę vykdys nepriklausomi alaus ir žaliavų kokybės ekspertai. Todėl mes teigiame:
"Švyturio Ekstra" - pagaminta su sąžine
Įvertinta aludarystės svarba Lietuvos ekonomikai
Lietuvos aludarių gildija Vilniuje surengė konferenciją "Senos tradicijos, nauji iššūkiai", kurios metu nagrinėti šiandienos iššūkiai alaus pramonei Europoje ir Lietuvoje. Pagrindinė konferencijos užduotis buvo atskleisti, kodėl Lietuvoje gilias tradicijas turinti alaus pramonė valdžios matoma kaip alkoholizmo šaltinis, tuo tarpu Vakarų Europoje alus pripažintas kulinarinio paveldo objektu, o alkoholizmas siejamas su stipresnio alkoholio vartojimu.
Vokietijoje vienas gyventojas vidutiniškai per metus išgeria 111 litrų alaus, Lietuvoje - iki 80 l, tačiau mūsų politikai muša pavojaus varpais ir rungiasi, kuris labiau prispaus aludarius.
Konferencijoje viešėjęs pagrindinis pranešėjas - Vokietijos aludarių asociacijos vadovas Peter Hahn pabrėžė, kad tiek Vokietijoje, tiek ir Lietuvoje, alus yra vienas nedaugelio nacionalinio ir kultūrinio identiteto komponentų, per amžius taip stabiliai išlaikantis ir net stiprinantis savo pozicijas.
"Saikingas alaus vartojimas yra pripažįstamas Europos ir ypač mūsų šalių kultūros paveldo ir gyvenimo būdo dalimi. Ne mažiau svarbu, kad šis sektorius Europoje šiandien sukuria milžinišką pridėtinę vertę - tiek ekonomiškai, tiek ir vertinant pagal šalies ar regiono populiarinimą",- sakė p. Peter Hahn.
Ekonominiai skaičiai kalba už save
Europos aludarių asociacijos užsakymu konsultacijų kompanija "Ernst &Young" parengė studiją, kurioje pateikiamas apibendrintas alaus pramonės indėlis į Europos ekonomiką. Tyrimas parodė, kad Europa su 3733 alaus daryklomis išlieka didžiausiu alaus gamintoju ir vartotoju pasaulyje:
Europos aludariai kasmet išleidžia 24,5 mlrd. eurų žaliavoms ir įvairioms paslaugoms įsigyti.
Europos valstybės per mokesčius į nacionalinius biudžetus gauna 57 mlrd. eurų;
Europos ūkiui alaus gamyba ir prekyba atneša papildomus 69 mlrd. eurų;
Iš šių įplaukų, 72 proc. gaunama restoranuose, kavinėse ir baruose;
Per metus Europoje suvartojama alaus už 124 milijardus eurų;
Alaus pramonė sukūrė ir išlaiko 2,5 mln. darbo vietųvisoje Europoje;
2008 m. Lietuvos alaus pramonė bendrai pagamino 2,9 mln. hektolitrų alaus, alaus gamyboje, žaliavų tiekimo, taip pat alaus realizacijos ir susijusių paslaugų sektoriuje Lietuvoje dirba per 15.000 žmonių.
Penkias didžiausias šalies alaus daryklas vienijančios Lietuvos aludarių gildijos nariai vien tiesioginiais mokesčiais kasmet papildo valstybės biudžetą 270 mln. litų. Didieji alaus gamintojai gamybai sunaudoja 75 tūkst. tonų salyklinių miežių per metus, tai yra apie 35 tūkst. hektarų pasėlių, kuriuose dirba tūkstančiai ūkininkų.
"Lietuviai sugeba pagaminti alų savo skoniu ir kokybe nenusileidžiant į pasaulyje pripažintam garsiausiam alui, tačiau, deja, Lietuvos alaus pramonė nepripažįstama kaip kultūrinio identiteto dalis, valstybiniu lygiu siekiama sumenkinti alų kaip tautinį produktą ir neleisti, kad mes savo alumi didžiuotumėmės, kaip didžiuojamės kitais pasiekimais", - sakė Lietuvos aludarių gildijos vadovas.
Lietuvos ir Vokietijos aludarių atstovai vieningai pripažino, kad Lietuvoje dar trūksta platesnio supratimo, jog alaus pramonė ypatingai jautri skubotiems valdžios sprendimams, dažnai grindžiamiems populizmu, o neracionaliais argumentais.
Kodėl alus Vokietijoje laikomas nacionaliniu pasididžiavimu?
Vokiečiai, kaip ir lietuviai, mėgsta alų. Tik dažnai jie, kitaip nei lietuviai, mėgsta ir moka juo mėgautis, gėrėtis puta, pajusti skonį. Vokiečių politikai nebijo pozuoti su alaus bokalu rankoje ir nesupranta, kodėl turėtų bijoti. Alus Vokietijoje - nacionalinis pasididžiavimas!
Kaip vokiečiai išugdė savo alaus kultūrą? Ir kaip lietuviams išsaugoti seną gerą savosios aludarystės tradiciją?
Interviu su Vokietijos aludarių asociacijos prezidentu Peteriu Hahnu ir Lietuvos aludarių gildijos vadovu Sauliumi Galadausku:
Seiki atvykę į Lietuvos aludarių gildijos interneto svetainę!
Šioje svetainėje rasite aktualiausią informaciją apie gildijos veiklą, gildijos narių įsteigtą Lietuvos alaus akademiją, daugiau sužinosite apie alaus amato tradicijas ir dabartinę padėtį Lietuvoje.
Džiaugiamės galėdami pasidalinti savo patirtimi su Jumis, mieli alaus mėgėjai. Dar daugiau - norime nuolat žinoti, kas rūpi Jums, kokių klausimų turite, todėl įkūrėme atvirą alaus mėgėjų ir profesionalų susitikimų platformą internete - facebook.aludariai.lt.
Užsukite čia ir dalyvaukite įdomiame Lietuvos alaus mėgėjų gyvenime. Lauksime Jūsų!
Lietuvos aludarių gildija
Alaus akademija ėmėsi griauti mitus apie lietuvišką alų
Liepos 18 d. švenčiamos pasaulinės aludarių dienos proga "Lietuvos aludarių gildijos" įsteigta Alaus akademija Vilniuje surengė pirmą edukacinį renginį, kurio metu buvo demaskuoti sklandantys mitai apie lietuvišką alų.
"Lietuviškas alus gaminamas iš miltelių", "alus skiedžiamas vandentiekio vandeniu arba spiritu", "į alų pridedama chemijos" - šiuos ir kitus mitus renginio metu žymiausi Lietuvos aludariai paneigė ir pateikė faktų, kodėl taip nėra ir negali būti, jei kalbama apie alų atitinkantį visus jam keliamus Lietuvos ir tarptautinius kokybės reikalavimus.
"Neatsitiktinai pasirinkome būtent šią temą pirmajam Alaus akademijos renginiui. Mitai apie alų, sklandantys Lietuvoje, kilę dėl alaus amato ir gamybos niuansų neišmanymo. Tai kelia pavojų visai Lietuvos alaus pramonei, nes mūsų aludariai dažnai nepelnytai nuvertinami ar kaltinami išgalvotomis nuodėmėmis", - sakė "Lietuvos aludariųgildijos" vadovas Saulius Galadauskas.
